Let's do the white girl twist

"Paris is Burning" arba apie Drag Queens

1990-aisiais išėjo dokumentinis filmas apie devinto dešitmečio vidurio ir pabaigos niujorkiečių transvestitų balius. Šiandien mes į tokius šou žiūrime gan iš pramoginės pusės, tačiau prieš kelis dešimtmečius net ir pačiame novatoriškiausiame mieste žmonės kasdien turėdavo susidurti su homofobija, rasizmu, aids, skurdu. "Paris is Burning" mums pasakoja visai kitokią istoriją: kaip iš namų išvaryti jauni homoseksualai atrado tam tikrą terpę, kurioje galėjo laisvai fantazuoti ir kuri kitokią realybę. Tuo metu populiarūs baliai turėjo tam tikrus griežtus kriterijus: būk kuo nori, tačiau turi būti realistiškas, gerai šokti, eiti tarsi būtum modelis and podiumo ir t.t. Tuo metu aukštoji mada ir, žinoma, etiketės buvo labai svarbus reikalas, tad daugelis svajojo apie puošnius rūbus, dėl kurių sunkiai dirbdavo arba pasirinkdavo lengvesnį kelią - vogti. Dėl tokio pamišimo dėl mados, šie žmonės sukūrė naują šokio tipą, vadinamą "voguing": judesiai, tiesiogiai kopijuojantys pozavimą iš "Vogue" žurnalo. Malcolmas McLarenas ir Madonna labai greitai pasinaudojo šia nauja tendencija. Tačiau ši dokumentika nesusikoncentruoja vien tik ties geidžiama išore, žiūrovas susiduria ir su liūdnomis istorijomis bei jaunų žmonių svajonėmis tapti turtingais, laimingais arba net būti tobulomis (standartizuotomis) moterimis...

Šiek tiek apie baletą

Šiuo metu pasirodžiusi nauja dokumentika "Breaking Pointe" sukėlė norą šiek tiek pašnekėti apie baletą. Na, galbūt kada imsiuos didesnio įrašo ir pristatysiu šiokas tokias baleto pasaulio įdomybes, bet manau, daug kas pamena istoriją iš muzikos pamokų. 

Minėtoji dokumentika yra apie Salt Lake City baleto kompaniją (JAV), kuri parodo, koks žiaurus tas vakarietiškas mąstymas net ir kultūriniame pasaulyje. Skatinama konkurencija, kuri nemanau, kad gali atnešti geriausius rezultatus, nebent tik primadona viena ir tešoks geriausiai, o kiti kiš koją viens kitam. Na, bet toks jau tas vakarietiškas "stebuklingas" pasaulio kraštas. Iš kitos pusės gaila, kad JAV labiau garbinamas (arba geriau parduodamas) klasikinis baletas, kuris, mano manymu, europiečiams jau seniai nėra toks įdomus.Neveltui sakoma, kad amerikiečiams svarbiausia yra išorinis kūno grožis, jie ištobulina kūno dalis iki tokio perfekcionizmo, gal galiausiai tas kūnas tampa scenografija (bet ne mediumu). Na, bet tuo pačiu amerikiečiai nesižavi "netobulais" europiečių šokėjais. Nieko jau nepadarysi, visgi pasaulio skirtis šioje srityje neišvengiama.

Tuo tarpu aš preferuoju šiuolaikinį baletą. Žinoma, yra ir lengvų ir labai radikalių formų, kur jau kritikai suka galvas, ar choreografijos nebuvimas yra šokis ir t.t. Bet tarkim ką Lietuvoje galima gero, bet ne itin sudėtingo pamatyt, tai rusų baletmeisterio Boriso Eifmano "Raudonoji Žizel", kuri originaliai sukurta 1988 m., puikiai sulydanti klasikinio ir modernaus baleto elementus.

Tuo tarpu daug drąsesnis sprendimas iš klasikinio baleto padaryti perversmą matyti švedo Matso Eko "Gulbių ežere" (1994):

Williamo Forsytho šiuolaikinis baletas turbūt atstovautų geriausią amerikietiškąjį variantą:

Vokietė Sasha Waltz priverčia šokti visą operą, sujungdama senovę ir šiandieną:

Na, o jei visgi tiesiog norisi ramiai namie pažiūrėti kokį filmą, susijusį su baletu, tai puikiausiai tiktų šios rekomendacijos:

Red Shoes (1948)

Fame (1980)

Billy Elliot (2000)

Ballet Shoes (2007)

Black Swan (2010)

Pina (2011)